1921 m. kovo 4 d. į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis laivas – motorinis burlaivis „Jūratė“, o kovo 11 d. ir antrasis – „Kastytis“. Šie įvykiai pažymi Lietuvos laivyno istorijos pradžią, nepelnytai primirštą lietuvių tautinėje savimonėje. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdą – vieną didžiausių Baltijos uostų, lengvai pasiekiamą iš kitų didžiųjų prekybos taškų Baltijos pakrantėje, mūsų valstybė galėjo save vadinti modernia jūrine valstybe.
Lietuvą dažniausiai įvardiname kaip krepšinio, archaiškos kalbos, lazerių, biomedicinos ar greičiausio interneto šalį, bet tikrai ne kaip jūrinę valstybę. O tokia ji, išties, yra. Jūra mums suteikia platesnius kultūrinius, socialinius ir ekonominius ryšius. Su jūra mes didesni.
Siekdami puoselėti ir skleisti jūrinės kultūros paveldą, plėtoti ir prisidėti įtvirtinant Lietuvos, kaip jūrinės valstybės tapatybę visuomenėje, kartu su Lietuvos jūrų muziejumi sukūrėme tęstinę integruotų projektų programą „Lietuva jūrinė valstybė“.
Šios programos projektų komunikaciją vienija originalus vizualinis identitetas, vedantysis vizualas, grotažymė #jurinevalstybe ir šūkis „Su jūra mes didesni“. Kviečiame atsigręžti į jūrą – išvysti, kad Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, sienos yra žymiai didesnės nei rodo žemėlapiai, o galimybės tęsiasi toliau už paplūdimius.
Pirmasis programos projektas „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“ pristato dešimties iškiliausių moderniosios Lietuvos kapitonų, palikusių savo gyvenimą lyg antspaudą jūrinės Lietuvos istorijoje, portretus ir jų biografinės apybraižas. Šie portretai – pažinimo priemonė, išryškinanti svarbiausias detales, reikšmingas Lietuvos istorijai, kultūrai ir tautiniam identitetui.
